2025 m. IV ketvirčio investavimo strategija: vertės paieškos pervertintoje rinkoje
Bendra rinkos apžvalga: akcijų rinkose pojūtis, jog vaišktoma lynu
Dabartinėje rinkos aplinkoje, kuriai būdinga didelė koncentracija ir prieštaringos makroekonominės jėgos, sėkmingai 2025 m. ketvirtojo ketvirčio investavimo strategijai suformuoti yra ypač svarbu suprasti bendrąją padėtį. Rinkai balansuojant tarp dirbtinio intelekto bumo ir ekonomikos augimo lėtėjimo (lyginant su praeitais metais), gebėjimas identifikuoti tikrąsias vertes tampa pagrindiniu sėkmingo investavimo veiksniu.
Rinkos vertinimas ir koncentracijos rizika
2025 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, JAV akcijų rinka buvo vertinama su 3 % premija, palyginti su teisingos vertės skaičiavimais. Nors tai nėra beprecedentė situacija, istorinis kontekstas atskleidžia atsargumą skatinančią tendenciją: nuo 2010 m. rinka su didesniu priedu buvo vertinama tik 15 % laiko. Padėtį dar labiau komplikuoja didelė koncentracijos rizika. Beveik 40 % visos rinkos kapitalizacijos yra sutelkta vos dešimtyje didžiausių įmonių, kurių vertinimai yra glaudžiai susiję su lūkesčiais dėl dirbtinio intelekto plėtros. Kadangi daugelio šių DI gigantų akcijos jau yra vertinamos arti teisingos vertės arba ją viršija, rinkoje nėra erdvės klaidoms. Tai reiškia, kad norint pasiekti didesnę nei vidutinę grąžą, turėtų įvykti vienas iš kelių scenarijų: akcijų vertinimai turėtų pasiekti pervertintą lygį, DI plėtra turėtų viršyti ir taip aukštus lūkesčius, arba našumo augimas turėtų paskatinti didesnį pelno augimą, nei prognozuojama baziniame scenarijuje.
Prieštaringos makroekonominės jėgos
Šiuo metu rinka balansuoja „ant skustuvo ašmenų“, bandydama suderinti galingas, bet priešingas jėgas. Viena vertus, DI bumas palaiko augimą, kita vertus, makroekonominiai veiksniai rodo skirtingus rezultatus. Šią dilemą galima apibendrinti supriešinant pagrindinius teigiamus ir neigiamus veiksnius.
• Teigiami veiksniai:
◦ Didėjančios išlaidos DI plėtrai, kurios palaiko ekonomikos augimą.
◦ Lūkesčiai, kad JAV Federalinis rezervų bankas (FED) iki metų pabaigos du kartus sumažins bazinę palūkanų normą.
◦ Prognozuojamas ilgalaikių palūkanų normų kritimas (tikimasi, kad 10 metų iždo obligacijų pajamingumo vidurkis 2026 m. sieks 3,9 %).
• Neigiami veiksniai:
◦ Neaiški padėtis dėl vartojimo augimo jeigu prastės darbo rinkos duomenys, vangi namų statyba ir mažėjančios ekonomikos skatinimo priemonės (fiskalinis griežtinimas).
◦ Išliekantis infliacinis spaudimas (prognozuojama, kad asmeninio vartojimo išlaidų (PCE) infliacija 2026 m. pasieks 3,0 %).
◦ Neapibrėžtumas, susijęs su tarptautinės prekybos derybomis ir galimais tarifais.
Ši sudėtinga ir prieštaringa aplinka reikalauja ne pasyvaus rinkos sekimo, o kruopščios atrankos. Toliau analizuosime, kuriuose rinkos segmentuose, atsižvelgiant į kapitalizaciją ir investavimo stilių, vis dar galima rasti nepakankamai įvertintų galimybių.
Pagrindinė tezė: nepakankamai įvertintų segmentų nustatymas pagal kapitalizaciją ir stilių
Esant situacijai, kai bendras rinkos vertinimas yra padidėjęs, o augimas sutelktas keliose didžiosiose įmonėse, investuotojams strategiškai būtina perkelti dėmesį nuo plačiosios rinkos prie konkrečių kapitalizacijos dydžių ir investavimo stilių. Būtent šiuose, rinkos lyderių šešėlyje likusiuose segmentuose, šiuo metu galimai slypi didžiausias vertės potencialas.
Mažos kapitalizacijos įmonių galimybė
Vertinant pagal įmonių dydį, ryškiausiai išsiskiria mažos kapitalizacijos akcijos, kurios šiuo metu yra vertinamos su 16 % nuolaida, palyginti su jų teisinga verte. Palyginimui, vidutinės kapitalizacijos akcijos yra vertinamos arti teisingos vertės, o didelės kapitalizacijos akcijos – jau su 4 % premija. Tai reiškia, kad mažos kapitalizacijos įmonės yra patrauklios tiek absoliučios vertės, tiek santykinės vertės požiūriu.
Šiaip istoriškai mažos kapitalizacijos akcijos geriausiai pasirodo esant trims sąlygoms: FED švelninant pinigų politiką, krentant ilgalaikėms palūkanų normoms ir ekonomikai atsigaunant. Nors prognozuojama, kad ekonomikos augimas artimiausius kelis ketvirčius lėtės, galima tikėtis, kad investuotojai, aktyviai ieškantys vertės, sutelks dėmesį būtent į šį segmentą, ieškodami nepastebėtų galimybių, kurias užgožė DI bumas.
Vertės akcijų patrauklumas
Pagal investavimo stilių vertės akcijos išlieka vienintele kategorija, kuri yra vertinama su nuolaida. Palyginti su pagrindinėmis ir ypač brangiomis augimo akcijomis, jų patrauklumas yra akivaizdus.
|
Stilius
|
Vertinimas (palyginti su teisinga verte)
|
Istorinis kontekstas (nuo 2010 m.)
|
|
Vertės
|
3 % nuolaida
|
-
|
|
Bendrai visa rinka
|
4 % priedas
|
tik 15 procentų laiko buvo tokiame lygyje
|
|
Augimo
|
12 % premija
|
Su didesniu pervertnimu vertintos tik 5 % laiko
|
Vertės akcijos siūlo du esminius pranašumus dabartinėje aplinkoje:
1. Dividendų pajamingumas kaip grąžos šaltinis: Didesnis dividendų pajamingumas leidžia investuotojams gauti stabilią grąžą, kol laukiama akcijų kainos augimo iki teisingos vertės.
2. Mažesnė rizika: Šios akcijos yra laikomos mažesnio rizikingumo turtu, o tai reiškia, kad rinkos nuosmukio atveju jų vertė turėtų kristi mažiau nei plačiosios rinkos vidurkis.
Nustačius, kad patraukliausi segmentai yra mažos kapitalizacijos ir vertės stiliaus akcijos, kitas loginis žingsnis yra nustatyti, kuriuose pramonės sektoriuose šios charakteristikos yra labiausiai paplitusios.
Sektorinė analizė: nepakankamai įvertintų pramonės šakų identifikavimas
Sektorinė analizė yra esminis paskutinis etapas, leidžiantis aptikti konkrečias investavimo galimybes rinkoje, kurioje dauguma sektorių jau yra teisingai įvertinti arba pervertinti. Po pastarojo meto rinkos augimo liko tik trys sektoriai, kurie vis dar siūlo vertę.
1. Nekilnojamasis turtas: atsigavimo potencialas, kurio rinka nepastebi Nors švelnėjanti pinigų politika ir mažesnės palūkanų normos turėtų būti palankios nekilnojamojo turto sektoriui, jo grąža smarkiai atsiliko nuo plačiosios rinkos. Manome, kad rinka persistengė koreguodama vertinimus žemyn tam tikruose segmentuose. Dabar matome aiškią vertę bevielio ryšio bokštų ir su būstu susijusių įmonių akcijose. Apskritai, pirmenybę teikiame tiems NT objektams, kurių nuomininkai yra gynybinio pobūdžio ir mažiau jautrūs ekonomikos ciklams.
2. Energetika: verte grindžiamas pasiūlymas dėl pasiūlos apribojimų Energetikos sektoriaus nepakankamas įvertinimas pastaruoju metu dar labiau padidėjo. Tai tiesiogiai susiję su padidintomis naftos kainų prognozėmis vidutiniu laikotarpiu. Naftos paklausa, tikėtina, pasieks piką vėliau šiame dešimtmetyje ir po to pradės mažėti.
3. Sveikatos apsauga: vertės paieška tarp neigiamų veiksnių Sveikatos apsaugos sektorius šiemet demonstravo prastus rezultatus dėl kelių pagrindinių priežasčių: didelio „UnitedHealth Group“ akcijų kainos kritimo (30 %) dėl didesnių medicininių išlaidų ir paslaugų naudojimo, kartu su intensyvėjančiu reguliaciniu spaudimu; reguliacinio neapibrėžtumo farmacijos pramonėje ir susirūpinimo dėl vakcinų paklausos bei kompensavimo tarifų. Nepaisant šių iššūkių, matome didelę vertę konkrečiuose subsektoriuose, tokiuose kaip medicinos prietaisų gamintojai, medicinos technologijų įmonės ir medicininės paskirties vartojimo prekių gamintojai.
Sėkmingas pozicionavimas reikalauja ne tik žinoti, kur investuoti, bet ir suprasti, kurių rinkos dalių reikėtų vengti. Todėl būtina aptarti ir pervertintus sektorius.
Investicinė disciplina reikalauja ne tik ieškoti nepakankamai įvertintų galimybių, bet ir identifikuoti sektorius, kurių vertinimai tapo per aukšti ir kuriuose nebėra erdvės klaidoms.
Komunikacijų sektoriaus vertinimas per pastarąjį mėnesį pasikeitė dramatiškai – nuo 7 % nuolaidos iki 1 % premijos. Šį pokytį lėmė staigus „Alphabet“ akcijų kainos augimas (14 %), o kadangi ši įmonė sudaro 43 % sektoriaus indekso, jos įtaka yra milžiniška. Dėl šios priežasties galbūt jau verta keisti šio sektoriaus svorį portfelyje iš didesnių pozicijų į neutralias ar mažesnes. Vis dėlto, net ir teisingai įvertintame sektoriuje galima rasti išimčių – pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovės „Verizon“ akcijos galimai išlieka gerokai nepakankamai įvertintos.
Vartojimo ciklo sektorius taip pat perėjo į pervertintų teritoriją. Beveik visą vertinimo padidėjimą lėmė vienos įmonės – „Tesla“ – stulbinantis 33 % akcijų kainos šuolis per rugsėjį.
Pervertinti sektoriai, kurių svorį portfelyje reikėtų mažinti
Komunalinių paslaugų sektorius tapo dar labiau pervertintas ir dabar yra vertinamas su 12 % premija. Istoriškai retai kada šis sektorius buvo brangesnis. Manome, kad rinka pervertina pelningumą, kurį šiam sektoriui atneš DI plėtrai reikalinga didesnė elektros energijos paklausa.
Technologijų sektorius, anksčiau vertintas su nedidele nuolaida, po „Apple“ ir „Nvidia“ akcijų kainų augimo dabar pasiekė teisingą vertę.
Supratimas apie tai, kurie sektoriai yra pervertinti, yra toks pat svarbus kaip ir žinojimas, kurie yra nepakankamai įvertinti. Tai leidžia suformuoti aiškias strategines išvadas.
Strateginės išvados ir portfelio pozicionavimas
Apibendrinant atliktą analizę, formuojasi aiški ir nuosekli investavimo tezė 2025 m. ketvirtajam ketvirčiui, pagrįsta disciplinuotu vertės ieškojimu pervertintoje rinkoje.
Siekiant pasinaudoti dabartinėmis rinkos neefektyvumomis, galbūt verta pagalvoti apie tokį portfelio pozicionavimą:
• Akcentas: Sutelkti dėmesį į mažos kapitalizacijos ir vertės stiliaus akcijas, kurios šiuo metu siūlo didžiausią nuolaidą palyginti su jų teisinga verte.
• Tiksliniai sektoriai: Suteikti didesnį svorį portfelyje trims nepakankamai įvertintiems sektoriams: nekilnojamojo turto, energetikos ir sveikatos apsaugos.
• Atsargumo zonos: Mažinti augimo stiliaus akcijų svorį. Būti atsargiems arba mažinti svorį komunalinių paslaugų, vartojimo ciklo ir komunikacijų sektoriuose, atsižvelgiant į jų dabartinius, istoriškai aukštus vertinimus.
Akcijų rinkos dažnai elgiasi kaip švytuoklė, svyruodamos nuo pervertinimo iki nepakankamo įvertinimo ir atgal. Šie, 2025-ieji, metai yra būtent toks atvejis. Metų pradžioje JAV akcijų rinka buvo retai brangi. „DeepSeek“ technologijos pristatymas sausio mėnesį tapo katalizatoriumi, pradėjusiu pervertintų DI akcijų išpardavimą, o balandį paskelbti plataus masto tarifai tik pagilino nuosmukį. Rinka nukrito iki retai pasitaikančio nepakankamo įvertinimo lygio.
Tuo metu, tikro norėjosi didinti akcijų iš JAV dalį portfeliuose. Netrukus po to akcijos pradėjo itin statų atsigavimą. Ši patirtis įrodo pagrindinę tezę: trumpalaikiai rinkos svyravimai sukuria aiškias galimybes disciplinuotiems investuotojams. Tie patys vertės ieškojimo principai, kurie leido sėkmingai naviguoti rinkos dugne balandį, šiandien galbūt gali privesti prie mažos kapitalizacijos, vertės stiliaus ir specifinių sektorių galimybių, kurias ir aptarėme.
Parengė: Dainius Šilkaitis/marketsfactor analitika